Mažasis princas (N-6)

Antoine de Saint-Exupery

Spektaklis vaikams nuo 6 metų

Režisierius ir inscenizacijos autorius – Šarūnas Datenis

Dailininkai – Antanas Dubra, Vladas Suncovas

Kompozitorius – Vytautas Leistrumas

VAIDINA:

Aidas Matutis

Monika Šaltytė

Dalius Jančiauskas

Spektaklį pagal visame pasaulyje gerai žinomą Antoine de Saint-Exupery knygą „Mažasis princas“ kuria originaliais teatriniais ieškojimais garsėjantis režisierius Šarūnas Datenis. Tai bus pirmasis ir labai lauktas jaunojo režisieriaus darbas Šiauliuose.

1943 m. išleista nedidelės apimties novelė – alegorinė pasaka „Mažasis princas“ – iki šiol laikoma perkamiausia knyga pasaulyje, pagal ją kuriami spektakliai, operos, animaciniai ir vaidybiniai filmai. Istorija apie dykumos viduryje priversto nusileisti lėktuvo piloto ir mielo berniuko iš kitos planetos draugystę vienodai žavi tiek vaikus, tiek suaugusius, nes kaip knygos dedikacijoje rašė Antoine de Saint-Expery – „visi suaugusieji iš pradžių buvo vaikai“.

„Mažasis princas“ – tai filosofinė pasaka, švelniai ironizuojanti „rimtą“, tik skaičius pripažįstantį suaugusiųjų pasaulį. Joje siūloma žvelgti į pasaulį atvira širdimi, kalbama apie tai, kas iš tiesų svarbu šiame gyvenime – meilę, patirtį, draugystę, atsakomybę.

Šarūnas Datenis – jaunosios kartos teatro režisierius ir aktorius, kuriantis įtraukiančius, originalių formų spektaklius vaikams ir paaugliams. Režisieriaus spektakliai, pasižymintys interaktyviu bendravimu, muzikalumu ir eksperimentine raiška, visada sulaukia tiek publikos, tiek teatro profesionalų susidomėjimo ir palankių įvertinimų. Debiutinis režisieriaus darbas „Gaidelis pinigautojas“, kurtas kartu su iliustratoriumi A. Dubra, 2012 m. apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Nuo 2010 m. Vilniaus teatre „Lėlė“ dirbantis režisierius yra sukūręs keletą neįprasto žanro spektaklių: kino ir lėlių pasaką „Mergaitė su degtukais“, magijos ir gyvos muzikos spektaklį „Čia buvo/čia nėra“, operą paaugliams „Kodas555“.

Š. Datenis spektaklius vaikams kuria labai atsakingai, be naivaus infantilumo, atsižvelgdamas į jaunosios auditorijos lūkesčius. Jis drąsiai tvirtina norįs atstovauti inovatyviam teatrui: „Kaskart stengiuosi kurti tai, ko dar niekas nėra sukūręs. Baisu pradėti kartotis. Yra dalykų, kurie keliami iš spektaklio į spektaklį, bet jei vienas atrodo kaip kitas – tai jau režisieriaus mirtis.“ Tad nekantriai laukiame, kokių originalių ir netikėtų teatrinių atradimų režisierius pasiūlys ir šiame spektaklyje.

Spektaklio režisierius viename interviu yra prasitaręs, kad tėvai turėtų paruošti vaiką spektakliui, supažindinti jį su kūrėjais ir medžiaga, pasikalbėti apie tai prieš einant į teatrą. Taigi, belaukdami premjeros, skaitome (ar dar kartą prisimename) „Mažąjį princą“ ir lapkričio 26-ąją susitinkame teatre!